Netektis įkvėpė geriems darbams

2019-11-12

Kaip įprasminti artimojo netektį? Šį klausimą pernai rudenį, netrukus po brolio Juozo mirties, sau uždavė „Lewben Group“ įkūrėjas Vilius Kavaliauskas. Mintis virto kūnu – nepraėjus nė metams įkurtas Juozo Kavaliausko atminimo paramos fondas, kurio direktore tapo Viliaus žmona Rita Kavaliauskienė.

pokalbis su Karina PUKAITE

Jaukiuose šeimos namuose – žymiausių šiuolaikinių menininkų darbų pripildyta privati meno kolekcija, prieš penkerius metus paskatinusi įkurti ir VšĮ „Lewben Art Foundation“. Vyrą kolekcionuoti įkvėpusi Rita prisimena ir pirmąjį paveikslą, simboliškai davusį pradžią naujai aistrai.

„Kartą, galvodama apie dovaną vyrui, nusprendžiau padovanoti menininkės Miglės Kosinskaitės, kuri man visada patiko, paveikslą – jis buvo lyg simbolinė kolekcijos pradžia. Dar stipriau šia idėja Vilius užsidegė tada, kai supažindinau jį su teisininku Rolandu Valiūnu – būtent Rolandas mano vyrui suteikė daug žinių, ir netrukus viskas tapo daug rimčiau“, – pasakoja Rita.

V. Kavaliausko įkurtas „Lewben Art Foundation“ keletą kūrinių padovanojo per pirmąjį Juozo Kavaliausko atminimo paramos fondo labdaros renginį vykusiam meno kūrinių aukcionui. Renginys vyko spalio 16 dieną, o renginio data pasirinkta neatsitiktinai – dviem dienomis anksčiau, spalio 14-ąją, Juozas būtų šventęs savo 34-ąjį gimtadienį.

„Per pirmąjį paramos fondo labdaros renginį kilo mintis padėkoti žmonėms, mūsų šeimą palaikiusiems sunkiu metu. Kartu norėjome suteikti galimybę prisidėti. Mažytę „Lewben Art Foundation“ meno kolekcijos dalį, keliolika darbų, paaukojome paramos fondui. Didelės vertės kūrinius pasiūlėme už patrauklią kainą – taip ne tik padėkojome, bet ir, tikiuosi, suteikėme motyvacijos“, – šypteli Rita.

Per šį aukcioną surinktos lėšos atiteks paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“ bei Rimanto Kaukėno paramos grupei. Lėšos bus paskirstytos vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, nes kiekviena išgelbėta gyvybė – neįkainojama.

„Kadangi fondas veiklą pradėjo neseniai, esame naujokai. Tad pasirinkome finansinę pagalbą teikti ne fiziniams asmenims, o paramos fondams, kurie dirba su onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. Esame susipažinę su šių fondų veikla, be to, ir Rimantą Kaukėną, ir Eglę Mėlinauskienę iš „Mamų unijos“ seniai pažįstu asmeniškai – jie žino, ką daro, jų veikla tikrai prasminga“, – sako Rita.

Po brangaus šeimos nario mirties jau praėjo metai ir Rita pasakoja prisimenanti Juozą tada, kai atsiribojusi nuo aplinkos triukšmo lieka su savimi.

„Šiais laikais, kai gyvenimas yra lyg bėgimas (nutyla)… Pastarieji metai, mano nuomone, prabėgo per greitai. Protarpiais, kai sustoju pabūti su savo mintinis, pajuntu tuštumą. Juozas ilgai gyveno ir dirbo Amsterdame, bet jį visada buvo galima justi šalia. Jis buvo išskirtinai geras žmogus – jo paties, jo gerumo ir empatijos labai trūksta.

Juozas puikiai viską matydavo, suprasdavo ir jausdavo, bet niekada be reikalo neklausinėdavo, nesikišdavo. Būtent jis buvo tas žmogus, į kurį bet kada buvo galima kreiptis, mes vienas kitą suprasdavome be žodžių.

Juozas mėgo gerą maistą, gražios sielos žmones ir animacinius filmus (šypteli). Jis turėjo vaikiško naivumo, bet kartu buvo ypač protingas. Geras, bet ryžtingas – nerandu tikslesnių žodžių jam apibūdinti. Jis visą laiką buvo toks – pats geriausias“, – į jautrius prisiminimus leidžiasi Rita.

Juozo Kavaliausko atminimo paramos fondo direktore tapusi moteris puikiai prisimena tą vakarą, kai iš vyro sulaukė klausimo, ką ji mananti apie idėją taip įprasminti nuo onkologinės ligos mirusio šeimos nario atminimą.

„Vilius sunkiai išgyveno šią netektį, man atrodo, ir šiandien negali su ja susitaikyti (nutyla). Esu tikra, kad šis paramos fondas ir jam, ir visai šeimai suteikia jausmą, lyg Juozas vis dar šalia. Kad jo vardu dar galima padaryti gerų darbų, mintis atėjo staiga – regis, tai buvo iš karto po laidotuvių.

Suorganizavome visai kitokį paminėjimą, nebuvo gedulingų pietų – Juozo pageidavimu susitikome neformalioje aplinkoje. Vilius priėjo prie manęs ir sako: „Žinai, reikia įkurti Juozo atminimo fondą – taip jį pagerbtume, jo vardu darytume gerus darbus.“ Taip viskas ir prasidėjo“, – šypteli Rita.

Ji neslepia, kad paramos svarbą suprato tik susidūrusi su onkologine liga iš arti. „Net tada, kai padėtis beviltiška, net tada, kai žinai, kad pasveikti neįmanoma (vėl trumpam nutyla)… Tokiomis minutėmis finansinė parama bet kuriuo atveju suteikia didelį džiaugsmą.

Jei mūsų parama padės bent vienam vaikui, prieš metus įvykusi beprasmybė įgaus prasmę. Neabejoju, kad šis projektas bus naujų gerų darbų pradžia“, – įsitikinusi R. Kavaliauskienė.

R. Šeškaičio nuotr.